Įdomūs faktai ir keistenybės

TROŠKULYS VEIKIA REGĖJIMĄ
Be skysčių žmogaus organizmas gali išbūti nuo 5 iki 7 parų. Jei yra karšta ir sausa, žmogus skysčių netenka daug greičiau, nes labai daug jų sumažėja prakaituojant. Prakaituodamas žmogaus organizmas vėsta. Pakanka paros be skysčių, kad pradėtų džiūti oda. Po to išdžiūsta gleivinė, sutrinka regėjimo aštrumas, prasideda skysčių organizme stygius.

SENSTANT MELSVĖJA AKYS
Sensta tik mėlynos akys. Rudos akys lieka tokios pat spalvos per visą gyvenimą. Rudų akių rainelėje yra melanino. O mėlynos akys, tiesą sakant, yra lyg ir bespalvės. Mėlyna spalva atsiranda šviesos sugėrimo ir atspindėjimo dėka. Rainelėje esantys baltymai senose akyse yra išskaidyti į labai mažas dalelytes, kurios labai stipriai išsklaido šviesą. Todėl jos būna pilkai mėlynos debesų spalvos. Kūdikių akys būna tamsiai mėlynos. Taip yra todėl, kad baltymai nėra išskaidyti ir daug geriau sugeria šviesą.

GALI UŽŠALTI IR AKYS
Akies obuolį supantis tankus kraujagyslių tinklas užtikrina, kad apie akį būtų pakankamai šilto kraujo. Vokai visą laiką drėkina akies paviršių. Ašarose yra pakankamai druskos. Todėl akių paviršius užšąla žemesnėje nei 0 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Akys gali užšalti, bet esant labai žemai temperatūrai (žemiau nei -30 laipsnių Celsijaus). Bet jos turi būti nepridengtos ir turi pūsti stiprus vėjas. Beje, šaldymas yra naudojamas gydant atšokusią akies tinklainę.

ŽVAIGŽDĖS AKYSE SUSITRENKUS GALVĄ
Tinklainė siunčia informaciją per regos nervus smegenims. Šią informaciją mes interpretuojame kaip šviesos signalus. Tinklainėje esančius kūgelius ir stiebelius dažniausiai ir stimuliuoja šviesa. Tačiau šviesa – ne vienintelis būdas jiems sužadinti. Jei užsimerksime ir stipriai patrinsime vokus, pastebėsime visą gamą spalvų. Tai vyksta todėl, kad kūgeliai ir stiebeliai buvo suaktyvinti mechaniškai. Kai susitrenkiame galvą, trumpam padidėja skysčio slėgis akies obuolyje. Skystis veikia tinklainę. O ši per regėjimo nervą perduoda informaciją, kuri interpretuojama kaip ryškios šviesos taškai. Panašias “žvaigždes” galima pamatyti staigiai išsitempus arba atsistojus ant galvos.

KODĖL VERKIAME PJAUSTYDAMI SVOGŪNĄ?
Akies obuolio paviršių erzina pjaustant svogūną išsiskyrusi medžiaga – fruktanas. Smegenys ašarų liaukoms liepia gaminti daugiau ašarų. Ašaros turi apsaugoti rageną nuo išdžiūvimo ir erzinančių medžiagų poveikio. Taip pat ašaros turi drėkinti akies vokų vidinę pusę. Ašarų darosi per daug. Jos ima tekėti per skruostus.

AR SAULĖ AKINA VABZDŽIUS?
Vabzdžiai – musės, žirgeliai, grambuoliai ir kt. – kaip besistengtų, bet vis vien kuria nors savo sudėtinių akių dalimi žiūri į saulę. Kodėl jie neapanka nuo tokio stipraus šviesos šaltinio? Žmogui sunku žiūrėti į saulę, nes ryški šviesa kelia skausmą jo akyse. Be to, pro lęšiuką patekę saulės spinduliai kenkia tinklainei. Vabzdžių akyse lęšiuko nėra. Todėl jų akys veikia visai kitu principu. Vabzdžiai pasaulį mato visai kitaip, nei mes.
Vabzdžio akies paviršius yra padalintas į tūkstančius mažyčių akučių. Pavyzdžiui, žirgelio akyje yra apie 28.000 akučių. Daugybę kartų padidinta vabzdžio akis panaši į vaikišką dėlionę.
Kiekviena akutė perteikia informaciją apie šviesos intensyvumą jai “patikėtame” sektoriuje. Vabzdžio matomas vaizdas susideda iš įvairaus intensyvumo šviesos taškelių. Todėl objektų kontūrai yra gana neryškūs. Tačiau kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui grambuoliai, mato infraraudonuosius spindulius.

NE VISŲ GYVŪNŲ VYZDŽIAI APVALŪS?
Katės akių vyzdžiai dieną primena plyšiukus. Panašios yra ir kai kurių gyvačių akys. Vertikalaus plyšio vyzdžius dažniausiai turi naktinį gyvenimą gyvenantys gyvūnai. Horizontalaus ovalo formos vyzdžius turi arkliai ir ožkos.
1. Gaidžio akis yra gana gera. Jo regėjimo pakanka tam, kad apgintų vištų būrį nuo plėšrūno vanago.
2. Erelis žiūri karališko paukščio rimtu žvilgsniu.
3. Arklio akis pridengta blakstienų “užuolaidėle”.
4. Katino akies vyzdys naktį išsiplečia ir katinas tamsoje mato net šešis kartus geriau, nei žmogus.

KOKIOS SPALVOS BALTOSIOS MEŠKOS KAILIS?
Norisi sakyti, jog baltos. Tačiau tai tik iliuzija. Poliarinės meškos kailio plaukeliai, tiesą sakant, neturi jokios spalvos. Jie permatomi. Kiekvienas plaukelis praleidžia saulės skleidžiamą šilumą gilyn per kailį iki meškos odos. Todėl meška yra visada įdegusi, o jos oda – juoda. Kodėl tada juodos spalvos meška su bespalviais kailinių plaukeliais mums atrodo balta? Taip atrodo todėl, kad saulės spinduliai išsisklaido tarp odos, supančios plaukelius, nelygumų. Yra ir daugiau atvejų, kai mes tampame iliuzijos aukomis. Mėlyno dangaus fone debesys mums atrodo balti todėl, kad saulės šviesą išsklaido mažyčiai ledo kristaliukai arba vandens garų burbuliukai. Sudaužytas stiklas arba suraižytas ledas taip pat įgyja baltą spalvą.

ŽINDUOLIŲ ŽALIŲ NEBŪNA
Būti žaliu yra labai naudinga. Žalias gyvūnas tarp žalių lapų darosi beveik nepastebimas. Žemė knibždėte knibžda žaliais gyviais: varlėmis, driežais, gyvatėmis, vabzdžiais, paukščiais, žuvimis ir kt. Tačiau žalių žinduolių nėra. Gal priežastis yra ta, jog mėsaėdžiai žinduoliai patys neskiria spalvų. Matyt, ir patys žinduoliai nežino, kodėl jie ne žali.

KĄ GYVŪNAI MATO VEIDRODYJE?
Beždžionės save lengvai atpažįsta nuotraukose ir labai greitai nustato ryšį tarp savo judesių ir atvaizdo veidrodyje. Veidrodį jos greitai panaudojo praktiniams tikslams – bandė pasižiūrėti sau į gerklę, rakinėjo atvaizdui dantis. Bandymai su delfinais byloja, kad šie gyvūnai taip pat pažįsta save veidrodyje. Apie naminius gyvūnus pasakyti ką nors konkretaus sunku. Šuo geba stebėti savo atvaizdą veidrodyje, bet ką jis tuo metu galvoja – nežino niekas. Daug aiškiau elgiasi plėšrios akvariumo žuvytės: jos su įsiūčiu puola savo atvaizdą veidrodyje, lyg tai būtų didžiausias priešas.

NEPRINOKĘ VAISIAI YRA ŽALI
Augalo vaisiuje esančios sėklos yra gana sudėtingas darinys. Augalui subrandinti sėklas kainuoja nemažai pastangų. Augalas turi pasirūpinti, kad vaisius nebūtų suėstas, kol dar sėklos nesubrendę. Žalius neprinokusius vaisius sunku pastebėti tarp žalių lapų. Be to, žali vaisiai yra rūgštūs ir gyvūnai juos sunkiai virškina. Augalas iš esmės nori, kad jo vaisiai būtų suėsti, tačiau tai turi atsitikti tada, kai vaisiai yra prinokę ir sėklos pakankamai susiformavę. Geriausia, kai vaisiai yra perkandami, bet ne sėklos. Sėklas augalai “apginkluoja” kietu lukštu arba pripildo nuodais. Prinokę vaisiai dažniausiai būna raudoni arba oranžiniai. Taip jie lengviau pastebimi.

JUODŲ GĖLIŲ NIEKAS NEDOVANOJA…
..nes tokių gėlių nėra. Mat augaluose nėra melanino. Melaninas juodai nudažo kailį, plunksnas, odą. Tačiau augaluose jo nesutinkama. Beje, botanikams pavyko išauginti gėlių, kurios yra taip tamsiai raudonos, kad atrodo beveik juodos. Tačiau tik “beveik”, bet ne juodos. Tačiau šiam žmogaus rankų kūriniui sekasi labai sunkiai: tokios gėlės labai lepios, jautrios šviesai ir labai greitai “nusidegina”.

KIEK ATVAIZDŲ BUS VEIDRODYJE?
Jei du veidrodžius vienas prieš kitą pastatysime 1 metro atstumu ir pasuksime tik pusės laipsnio kampu vienas kito atžvilgiu, tai atvaizdas juose pasikartos tik 57 kartus ir galiausiai išnyks. Kiekvienas atvaizdas bus vis mažesnis ir vis blogiau matomas. Jei atsistosime tarp dviejų veidrodžių, tarp kurių yra 2 metrų tarpas, tai susidarys 9 milijardai mūsų atvaizdų. Po 70 atvaizdų bus išsisklaidžiusi pusė vaizdo šviesos, po 140 atvaizdų – trys ketvirčiai šviesos. Galiausiai šviesa, keliaudama iš vieno veidrodžio į kitą, visiškai išnyks.

ŽMOGAUS PROTAS BUS PRIJUNGTAS PRIE KOMPIUTERIO
Jau šiandien mokslininkai geba, pasinaudoję dirbtine akies tinklaine, sužadinti žmogaus smegenis. Dirbtinę tinklainę sudaro tūkstančiai šviesai jautrių elementų. Šie elementai šviesos signalus verčia į elektros impulsus, o šie perduodami į smegenis. Vokiečių specialistai iš Makso Planko instituto sukūrė “neuroninius tranzistorius”, kurie geba bendrauti su šalia esančiomis ląstelėmis: gali jas sužadinti arba blokuoti.

Tačiau kyla ir abejonių. Viena iš jų – baimė, kad į tokį žmogaus ir kompiuterio hibridą įsimes virusas. Ir kas tada?..

IŠ KUR MELSVA MIGLA KAMBARYJE SU ĮJUNGTU TELEVIZORIUMI?
Kambarys, kuriame įjungtas televizorius, naktį pro langą iš lauko atrodo mėlynas. Ir visai nesvarbu, ką rodo televizorius: iš peršautos aukos besiliejantį kraują, pasakojimą apie vandenyno gyvūnus, ar dokumentinį filmą apie baltąsias meškas. Šiuolaikiniai televizoriai iš tiesų rodo tik tris spalvas: kiekvienas ekrano elementas – tai raudonai mėlynai žalia dėmelė. Šių spalvų mišinys sukuria artimą dienos šviesai baltą spalvą. Elektros lemputės, kurias naudojame kambariui apšviesti, šviečia ryškiai geltonai. Dažniausiai to nepastebime, nes mūsų akys labai greitai prie šios spalvos prisitaiko. Tačiau vakare kambaryje padaryta nuotrauka be blykstės jums parodys visas geltonos spalvos grožybes. Vakare, mūsų akys prisitaikę prie geltonos spalvos laikydamos ją balta, kitaip mato ir kitas spalvas. Todėl televizoriaus skleidžiama šviesa mums ir atrodo mėlyna.

KODĖL ANT KOMPAKTINIŲ DISKŲ MATOMA VAIVORYKŠTĖ?
Tūkstantį kartų padidinus vaizdą, ant kompaktinio disko galima įžiūrėti koncentrinius apskritimus. Kompaktinis diskas žaižaruoja tokiomis pat spalvomis, kaip ir vaivorykštė. Taip yra todėl, kad grioveliuose balta spalva išsiskaido. Kompaktinio disko paviršius veikia panašiai, kaip prizmė.

KODĖL KYLANČIAME LĖKTUVE PRIGESINAMOS ŠVIESOS?
Didžiausia tikimybė lėktuvui sudužti yra kylant ir leidžiantis. Tokiu atveju labai svarbi yra keleivių reakcija. Jų akys turi būti prisitaikę prie tokio apšvietimo, koks būtų, jei atsitiktų nelaimė. Nesunku įsivaizduoti, kas būtų, jei lėktuvo salone tviekstų ryški šviesa. Atsitikus avarijai, keleiviai, užuot bėgę prie avarinio išėjimo, turėtų stovėti ir laukti, kol akys pripras prie avarinių lėktuvo sistemų skleidžiamos šviesos.

VANDENYNAS YRA MĖLYNAS
Sakoma, kad vandenynas yra mėlynas todėl, kad jame atsispindi dangus. Šiame pasakyme yra daug tiesos. Beje, vanduo blogai sugeria mėlyną ir žalią spalvą. Todėl vandens telkiniai ir atrodo melsvai žalsvi.

RYTAS AR VAKARAS?
Mūsų planetos atmosfera veikia, kaip didelė šviesą išskaidanti prizmė. Todėl ir galime stebėti nuostabius saulėtekius ir saulėlydžius. Dieną šviesos spinduliai įveikia trumpiausią kelią per atmosferą, todėl jie beveik neišskaidomi. Mums atrodo, kad saulė yra geltona. Vakarais ir rytais saulės spinduliai į žemę krinta labai mažu kampu ir turi įveikti didesnį atstumą, nei dieną. Šviesa išskaidoma, mes matome raudonus, rožinius debesis ir dangų. Tačiau, jei kas parodytų dvi nuotraukas, vienoje kurių būtų nufotografuotas saulėtekis, kitoje – saulėlydis, ar atskirtume, kas yra kas? Vakarais oras būna labiau įšilęs. Jame daugiau vandens garų ir dulkių. Todėl spalvos yra ramesnės ir šviesa minkštesnė. Kuo daugiau ore smulkių dalelių, tuo saulėlydis raudonesnis ir gilesnis. Ryte kontrastai ryškesni, šešėliai mėlynesni, tamsesni ir ryškesni, nei vakare. Dangus ryte atrodo labiau gelsvai žalias.

SAULĖ ŠVIEČIA GELTONAI
Dauguma žvaigždžių, kaip ir saulė, šviečia gelsvai. Tačiau žvaigždės šviečia silpnai. Žmogaus akis yra mažiau jautri, kai į ją patenka mažesnio dažnio šviesa. Ne veltui sakoma, kad tamsoje visos katės pilkos. Silpnai šviečiančias žvaigždes matome baltomis. Tik pažvelgę pro teleskopą, galime pamatyti tikrą žvaigždės spalvą. Dažniausiai ji būna gelsva. Taip jau yra, kad karščiausios žvaigždės šviečia ryškiausiai. Jų spalva – balta arba baltai melsva.

TULŽIS AUKSO KAINA
Kinijos valdžia svajoja apie tai, kad pasaulis pritartų jos norui auginti laukines meškas. Prekyba šiais nykstančiais žvėrimis (Kinijoje jų belikę 20 tūkst.) yra visiškai draudžiama. Kiniečiai mano, jog meškos tulžis turi stebuklingų gydomųjų galių. Atseit, ji padeda nuo karštligės, išvarant akmenis iš tulžies ir pagerina regėjimą. Neseniai tulžis pradėta naudoti gaminant šampaną, akių lašus ir tepalus. Dar visai neseniai Kinijos avialinijų lėktuvuose keleiviai buvo vaišinami vynu, paskanintu meškos tulžimi.

Kinijos fermose gyvena apie 7000 meškų. Jos laikomos ankštuose narvuose, kuriuose jos negali net atsistoti.

Check Also

Keisčiausi padangėse skraidę lėktuvai

pasidalinta0 Facebook0 Twitter0 Comments0 Email Nuo tos dienos, kai broliai Raitai pirmą kartą pakilo į …

Ilgiausias pasaulyje žodis – 190 tūkstančių raidžių

pasidalinta8 Facebook7 Twitter1 Comments0 Email Tikrai taip – perskaitėte teisingai, tai beveik 190 tūkstančių, arba, …

Judantys akmenys

pasidalinta43 Facebook42 Twitter0 Comments1 Email Plaukiantys, slystantys ar judantys akmenys yra geologinis fenomenas, kuomet akmenys …

Loading Facebook Comments ...

Send this to a friend